Intelektinė nuosavybė ir technologijų teisė – sritis, kurioje reguliavimas keičiasi sparčiausiai. Per pastaruosius trejus metus ES priėmė Skaitmeninių paslaugų aktą (DSA), Skaitmeninių rinkų aktą (DMA), Duomenų aktą, Dirbtinio intelekto reglamentą (AI Act), Kibernetinio atsparumo aktą (CRA), Skaitmeninio veikimo atsparumo aktą (DORA), atnaujino tinklų ir informacinių sistemų saugumo direktyvą (NIS2). Tai, kas vakar buvo atitiktis, šiandien dažnai reikalauja papildomo audito, naujų sutartinių konstrukcijų ar verslo procesų pertvarkos.
Darbo branduolys – apsaugoti tai, kas sukurta (programinis kodas, prekės ženklas, dizainas, technologinis sprendimas, duomenų rinkinys), ir užtikrinti, kad sandoriuose teisės bei rizikos būtų aiškiai paskirstytos. Atstovaujame technologijų bendrovėms visuose augimo etapuose – nuo pirmųjų MVP ir startuolių finansavimo raundų iki tarptautinių sandorių ir pasitraukimo (exit) operacijų. Žinome, kokie intelektinės nuosavybės klausimai vėliau iškyla due diligence procese, ir kaip juos sutvarkyti dar pradinėje stadijoje. Konsultacijos remiasi Lietuvos Respublikos prekių ženklų, patentų, dizaino, autorių teisių ir gretutinių teisių, komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymais bei tiesiogiai taikomais ES reglamentais.
Teisinės paslaugos srityje
Prekių ženklai
Registruojame prekių ženklus visose pagrindinėse sistemose – Lietuvos Respublikoje (Valstybinis patentų biuras), Europos Sąjungoje (EUIPO – ES prekių ženklas), tarptautiniu mastu pagal Madrido sistemą (WIPO). Atliekame prekių ženklo paieškas prieš registraciją, vertiname žymens registracijos galimybes pagal absoliučius ir santykinius atsisakymo pagrindus, rengiame protestus dėl trečiųjų asmenų paraiškų. Konsultuojame dėl prekių ženklo portfelio strategijos – klasių pasirinkimo pagal Nicos klasifikaciją, geografinio padengimo, registracijos kainos ir naudojimo balanso. Atstovaujame ginčuose dėl prekių ženklo panaikinimo dėl nenaudojimo, paskelbimo negaliojančiu, pažeidimo bei nesąžiningos konkurencijos.
Patentai
Konsultuojame dėl patentinės apsaugos strategijos – nacionalinio patento Lietuvoje, Europos patento per Europos patentų tarnybą (EPO), tarptautinės paraiškos pagal PCT sistemą. Nuo 2023 m. birželio 1 d. veikiantis Vieningas patentas (UP) ir Vieningas patentų teismas (UPC) iš esmės pakeitė Europos patentų apsaugos ir ginčų sprendimo režimą – konsultuojame dėl strategijos pasirinkimo tarp klasikinio Europos patento ir Vieningo patento, opt-out sprendimų galiojantiems patentams, dalyvavimo UPC procesuose. Atstovaujame santykiuose su išradėjais, koordinuojame patentų patikėtinių darbą rengiant paraiškas, taip pat ginčuose dėl patento pripažinimo negaliojančiu ar jo pažeidimo. Konsultuojame dėl papildomos apsaugos liudijimų (SPC) vaistams ir augalų apsaugos produktams.
Dizainas
Registruojame nacionalinius, Bendrijos (RCD) ir tarptautinius (Hagos sistema) dizainus. Konsultuojame dėl neregistruoto Bendrijos dizaino apsaugos sąlygų (trejų metų terminas nuo paskelbimo), dizaino ir prekių ženklo apsaugos sankirtos, dizaino kaip ekonominio turto valdymo licencijavimo ir perdavimo sutartimis. Atstovaujame ginčuose dėl dizaino pažeidimo, paskelbimo negaliojančiu bei muitinės veiksmų sulaikant suklastotas prekes.
Autorių teisės ir gretutinės teisės
Rengiame intelektinės nuosavybės teisių perdavimo, licencines, kūrybinio darbo, IT plėtros bei agentūrų sutartis, kuriose aiškiai paskirstomos autorių turtinės ir asmeninės neturtinės teisės, garantijos dėl trečiųjų asmenų teisių, atsakomybės pasiskirstymas. Konsultuojame dėl darbuotojų sukurtų kūrinių teisių perėjimo, užsakomųjų kūrinių, programinės įrangos kaip kūrinio specifinio reguliavimo. Padedame valdyti autorių teisių portfelį – nuo žiniasklaidos turinio iki technologinių sprendimų ir kūrybinių industrijų projektų. Atstovaujame santykiuose su kolektyvinio administravimo asociacijomis (LATGA, AGATA) bei ginčuose dėl autorinio atlyginimo, kūrinio panaudojimo apimties, kūrinio modifikavimo.
Komercinės paslaptys ir know-how
Konsultuojame dėl komercinių paslapčių apibrėžimo ir apsaugos pagal Komercinių paslapčių teisinės apsaugos įstatymą, perkeliantį Direktyvą (ES) 2016/943. Padedame įdiegti vidines apsaugos priemones – konfidencialumo režimą, prieigos kontrolę, dokumentacijos žymėjimą, darbuotojų ir rangovų sutarčių klauzules. Atstovaujame ginčuose dėl komercinės paslapties atskleidimo, neteisėto gavimo ar naudojimo, ypač buvusiems darbuotojams pereinant pas konkurentus arba steigiant konkurencingą verslą. Sandoriuose vertiname know-how perdavimo ir licencijavimo struktūras, mokestinį efektyvumą bei intelektinės nuosavybės kainodaros klausimus.
IT ir technologijų sutartys
Rengiame visų pagrindinių IT sutarčių tipus – programinės įrangos kaip paslaugos (SaaS), pagrindines paslaugų sutartis (MSA), paslaugų lygio susitarimus (SLA), licencines sutartis, programinės įrangos kūrimo ir diegimo, debesų paslaugų, integracijos, OEM partnerysčių, baltojo ženklo (white-label) bei perpardavimo sutartis. Konsultuojame dėl tinkamos sutartinės struktūros tarp užsakovo ir tiekėjo perspektyvos, intelektinės nuosavybės teisių paskirstymo užsakomajame kūrime, atsakomybės ribojimo, atlygio už pažeidimą (indemnity), duomenų grąžinimo ir migracijos sąlygų pasibaigus paslaugai (exit assistance), programinės įrangos perdavimo į saugotojui (software escrow) struktūrų.
Asmens duomenų apsauga (BDAR)
Padedame įgyvendinti Bendrojo duomenų apsaugos reglamento (BDAR) ir Asmens duomenų teisinės apsaugos įstatymo (ADTAĮ) reikalavimus. Atliekame duomenų srautų auditus, rengiame duomenų tvarkymo veiklos įrašus, privatumo politikas, vidaus procedūras. Konsultuojame dėl duomenų tvarkymo sutarčių (DPA), bendrai valdomų duomenų sutarčių, poveikio duomenų apsaugai vertinimo (DPIA), duomenų apsaugos pareigūno (DPO) skyrimo bei jo veiklos. Tarpvalstybinio duomenų perdavimo srityje konsultuojame dėl standartinių sutarčių sąlygų (SCC), perdavimo poveikio vertinimo (TIA) po sprendimo Schrems II byloje, EU-US Data Privacy Framework taikymo. Atstovaujame klientus Valstybinės duomenų apsaugos inspekcijos tyrimuose, ginčuose dėl paskirtų administracinių baudų bei nurodymų.
Dirbtinio intelekto reguliavimas (AI Act)
Konsultuojame dėl Dirbtinio intelekto reglamento (Reglamentas (ES) 2024/1689) reikalavimų, kurie palaipsniui įsigalioja iki 2027 m. Padedame klasifikuoti dirbtinio intelekto sistemas pagal rizikos lygį (draudžiama, didelės rizikos, bendrosios paskirties, riboto skaidrumo reikalavimo), nustatyti taikytinas pareigas tiekėjams ir diegėjams. Konsultuojame dėl didelės rizikos sistemų atitikties – rizikos valdymo sistemos, duomenų kokybės, dokumentacijos, žmogaus priežiūros, skaidrumo reikalavimų. Bendrosios paskirties DI modelių (GPAI) atveju vertiname sisteminės rizikos modelių papildomus reikalavimus, autorių teisių atitikties klausimus mokant modelius bei dirbtinio intelekto generuoto turinio žymėjimo prievoles. Padedame rengti DI etikos politikas, vidaus valdysenos struktūras, dirbtinio intelekto sutarčių sąlygas.
Skaitmeninių paslaugų ir platformų reguliavimas
Konsultuojame dėl Skaitmeninių paslaugų akto (DSA) reikalavimų – pranešimo ir veiksmų procedūrų, turinio moderavimo skaidrumo, vidaus skundų nagrinėjimo sistemos, neteisinio turinio pranešėjų patikimumo, reklamos skaidrumo, nepilnamečių apsaugos. Labai didelėms internetinėms platformoms (VLOP) ir paieškos sistemoms (VLOSE) konsultuojame dėl sisteminės rizikos vertinimo bei nepriklausomo audito. Skaitmeninių rinkų akto (DMA) srityje vertiname galimą priskyrimą rinkos prieigos kontrolieriui (gatekeeper) bei iš to kylančias prievoles. Padedame įgyvendinti Duomenų akto (Reglamentas (ES) 2023/2854) reikalavimus dėl prijungtų gaminių duomenų prieinamumo, debesų paslaugų teikėjų perėjimo bei sutarčių sąlygų teisingumo.
Kibernetinis saugumas (NIS2, DORA, CRA)
Padedame įvertinti, ar bendrovė patenka į NIS2 direktyvos taikymo sritį kaip esminis ar svarbus subjektas, parengiame rizikos valdymo, incidentų pranešimo bei valdymo organų atsakomybės atitikties sistemas. Finansų sektoriaus subjektams konsultuojame dėl Skaitmeninio veikimo atsparumo akto (DORA, taikomas nuo 2025 m. sausio 17 d.) reikalavimų – IRT rizikos valdymo, su trečiosiomis šalimis susijusios rizikos, atsparumo testavimo, incidentų pranešimo, kritinių IRT paslaugų teikėjų sutartinės struktūros. Kibernetinio atsparumo akto (CRA, taikomas nuo 2027 m. gruodžio 11 d.) srityje konsultuojame skaitmeninius elementus turinčių gaminių gamintojus dėl saugumo reikalavimų, pažeidžiamumų valdymo, CE ženklinimo bei atitikties vertinimo procedūrų.
Atvirojo kodo programinė įranga ir licencijavimas
Atliekame atvirojo kodo licencijų atitikties auditą programinės įrangos produktuose, ypač prieš išleidimą į rinką, M&A sandorius bei finansavimo raundus. Vertiname copyleft pareigas (GPL, AGPL, LGPL), atribucijos reikalavimus (MIT, Apache, BSD), suderinamumą tarp skirtingų licencijų. Konsultuojame dėl dvigubo licencijavimo (dual-licensing) strategijos, kontribuotojų licencijavimo susitarimų (CLA), Developer Certificate of Origin (DCO) implementavimo, OSPO (Open Source Program Office) procesų. Padedame valdyti riziką, susijusią su kodo komponentų skaidrumo reikalavimais (SBOM – Software Bill of Materials) pagal CRA bei tiekimo grandinės saugumo prievoles.
Intelektinės nuosavybės ginčai ir teisių apsauga
Atstovaujame klientus visose IP ginčų stadijose – nuo įspėjamųjų laiškų (cease-and-desist) iki teismo proceso ir muitinės veiksmų. Patirtis apima prekių ženklų pažeidimo, dizaino kopijavimo, autorių teisių pažeidimo, nesąžiningos konkurencijos, parazitinio prekybos vykdymo, domeno ginčų (UDRP, .lt vardų ginčų), suklastotų prekių sulaikymo muitinėje bylas. Tarptautiniuose ginčuose koordinuojame veiksmus skirtingose jurisdikcijose, kreipiamės dėl Bendrijos prekių ženklo ir dizaino apsaugos visoje ES, naudojame Vieningą patentų teismą (UPC). Konsultuojame dėl alternatyvių ginčų sprendimo būdų – mediacijos WIPO arbitraže, ekspertinio vertinimo, derybų dėl licencijos.
Reklamos teisė ir nesąžininga konkurencija
Konsultuojame dėl reklamos atitikties Reklamos įstatymui, Vartotojų teisių apsaugos įstatymui, Direktyvos 2005/29/EB perkėlimo nuostatoms dėl nesąžiningos komercinės praktikos. Vertiname lyginamąją reklamą, įžymybių ir influencerių rinkodarą, gyvenimo būdo (lifestyle) skelbimus, gamintojų pareiškimus apie aplinkos apsaugą (greenwashing), patikimumo žymenis. Atstovaujame santykiuose su Konkurencijos taryba bei Valstybine vartotojų teisių apsaugos tarnyba reklamos kontrolės procedūrose.
Sektorinė patirtis
Konsultuojame technologijų ir programinės įrangos bendroves (SaaS, B2B platformas, fintech, edtech, healthtech, regtech), e. komercijos ir mažmenininkus, kūrybines industrijas (žiniasklaidą, leidybą, kino ir muzikos pramonę, reklamos agentūras), gamintojus su intensyvia inovacijų veikla, biotechnologijų bei farmacijos bendroves, energetikos ir pramonės klientus, susiduriančius su skaitmenizacijos iššūkiais. Kiekvienas sektorius turi savo reguliacinį pagrindą, sutarčių praktiką ir tipinę riziką – tai įvertiname rengiant sandorio struktūrą ar atitikties strategiją.
Kam padedame
Technologijų bendrovėms ir startuoliams – nuo pirmųjų produkto prototipų, intelektinės nuosavybės portfelio struktūravimo, finansavimo raundų iki tarptautinės plėtros ir pasitraukimo sandorių. Tarptautinėms korporacijoms – nuo lokalios licencijos struktūrų ir BDAR atitikties iki regioninių IP portfelių valdymo ir AI Act įgyvendinimo. Kūrybinėms agentūroms ir industrijoms – nuo autorinių sutarčių iki tarpvalstybinių licencinių struktūrų. Investuotojams – IP due diligence sandoriuose, intelektinės nuosavybės vertinimas finansavimo etapuose.
Tarptautinė dimensija
Intelektinė nuosavybė ir skaitmeninės teisės savo prigimtimi yra tarpvalstybinės. Konsultuojame dėl ES masto teisių (EU prekės ženklas, RCD dizainas, Vieningas patentas), tarptautinių registracijos sistemų (Madrido, Hagos, PCT), tarpvalstybinio duomenų perdavimo režimo, dirbtinio intelekto sprendimų teikimo skirtingose jurisdikcijose, taikytinos teisės pasirinkimo IT sutartyse. Tarptautiniuose projektuose koordinuojame bendradarbiavimą su užsienio konsultantais, IP patikėtiniais ir vietos atstovais.
Dažniausi klausimai
Per kiek laiko įregistruojamas prekių ženklas? Lietuvos prekių ženklas paprastai įregistruojamas per 5–7 mėnesius, ES prekių ženklas EUIPO – per 4–6 mėnesius, jei nepateikiama protestų. Madrido sistemos tarptautinė registracija užtrunka nuo 12 iki 18 mėnesių, priklausomai nuo pasirinktų valstybių. Apsauga galioja nuo paraiškos padavimo datos, todėl strategiškai svarbu registruoti ankstyvoje stadijoje – iki produkto pristatymo rinkai.
Kas yra DPA ir kada jis būtinas? Duomenų tvarkymo sutartis (DPA) yra privaloma pagal BDAR 28 straipsnį, kai duomenų valdytojas paveda asmens duomenis tvarkyti duomenų tvarkytojui (pvz., debesų paslaugų teikėjui, IT integratoriui, rinkodaros automatizacijos platformai). DPA turi reglamentuoti tvarkymo dalyką, trukmę, pobūdį, tikslą, duomenų kategorijas, šalių pareigas, saugumo priemones, sub-tvarkytojų įtraukimo tvarką. Tipinis verslo sandoris šiandien apima nuo kelių iki keliasdešimties DPA – jų portfelio valdymas tampa atskiru atitikties klausimu.
Ar AI Act taikomas visoms dirbtinio intelekto sistemoms? Ne. Reglamentas taiko rizikos požiūriu pagrįstą reguliavimą – griežčiausi reikalavimai keliami draudžiamai praktikai (socialinis vertinimas, manipuliatyvūs metodai) ir didelės rizikos sistemoms (naudojamoms svarbiausiose srityse – įdarbinimo, kredito, švietimo, teisėsaugos). Bendrosios paskirties DI modelių tiekėjams taikomi atskiri skaidrumo bei autorių teisių laikymosi reikalavimai. Mažos rizikos sistemoms reikalavimai minimalūs, tačiau visada svarbu tinkamai klasifikuoti sistemą prieš pradedant ją tiekti.
Kam priklauso programinės įrangos kodas, sukurtas užsakovo užsakymu? Pagal Autorių teisių ir gretutinių teisių įstatymą, programinės įrangos turtinės teisės automatiškai perduodamos užsakovui tik tuomet, jei tai aiškiai numatyta sutartyje. Jeigu rašytinė sutartis nesudaryta arba teisių perdavimas joje neaptartas, turtinės teisės lieka kūrėjui, o užsakovas įgyja tik teisę naudoti pagal numatomą paskirtį. Ši praktinė klaida ypač dažna tarp startuolių, dirbančių su laisvai samdomais kūrėjais (freelancer), ir vėliau iškyla due diligence procese.
Ar atvirojo kodo programinė įranga gali būti naudojama komerciniame produkte? Taip, tačiau priklauso nuo konkrečios licencijos. Permissive licencijos (MIT, Apache 2.0, BSD) leidžia komercinį naudojimą su minimaliais reikalavimais (atribucija, licencijos teksto pateikimas). Copyleft licencijos (GPL, AGPL) reikalauja, kad išvestinis kūrinys būtų platinamas pagal tą pačią licenciją – tai gali būti nesuderinama su privačios programinės įrangos modeliu. AGPL papildomai apima ir SaaS naudojimo atvejį. Audito metu būtina nustatyti visus naudojamus komponentus ir vertinti jų licencijų suderinamumą su verslo modeliu.