Konstituciniai pagrindai ir teismų struktūra
Lietuva yra parlamentinė respublika, kurioje teismų sistema grindžiama 1992 m. Konstitucija. Bendrosios kompetencijos teismai suskirstyti į apylinkių, apygardų, Apeliacinį ir Aukščiausiąjį Teismą. Be jų, veikia savarankiška administracinių teismų sistema.
Turkija yra prezidentinė respublika, veikianti pagal 1982 m. Konstituciją. Teisminę sistemą sudaro pirmosios instancijos teismai, regioniniai apeliaciniai teismai ir Kasacinis Teismas (Yargıtay). Konstitucinį vertinimą atlieka Anayasa Mahkemesi. Administracinių bylų apeliacijas nagrinėja Danıştay.
Teisės šaltiniai ir teismų praktika
Abi valstybės priklauso civilinės (kontinentinės) teisės tradicijai, todėl pagrindiniai teisės šaltiniai yra Konstitucija, kodeksai, įstatymai ir tarptautinės sutartys.
Lietuvoje precedento principas nėra oficialiai įtvirtintas, tačiau Lietuvos Aukščiausiojo Teismo nutartys kasacinėse bylose formuoja teismų praktiką, kuria kiti teismai privalo vadovautis siekdami vienodo teisės aiškinimo.
Turkijoje teisėjai taip pat vadovaujasi rašytiniais teisės aktais, tačiau Yargıtay išaiškinimai praktikoje veikia kaip orientaciniai precedentai, užtikrinantys tam tikrą teisės taikymo nuoseklumą.
Teismų nepriklausomumas ir drausminė atsakomybė
Lietuvoje teismų nepriklausomumas įtvirtintas Konstitucijoje. Teisėjų drausminės atsakomybės procesą vykdo Teisėjų etikos ir drausmės komisija (TEDK), kuri tiria pažeidimus ir gali kreiptis į Teisėjų garbės teismą, sprendžiantį dėl nuobaudų taikymo. Prezidentas ar Seimas šiose procedūrose nedalyvauja. Teismų savivalda veikia per Teisėjų tarybą, kuri atlieka konsultacinį vaidmenį.
Turkijoje teisėjų veiklą reguliuoja Aukštoji teisėjų ir prokurorų taryba (HSK), kurios sudėtis priklauso nuo Prezidento ir Teisingumo ministerijos sprendimų. Tai kelia klausimų dėl teisminės nepriklausomybės. Viešumas teismo procesuose dažnai yra ribojamas, ypač nacionalinio saugumo ar terorizmo bylose.
Baudžiamasis procesas: BPK ir realybė
Lietuvoje baudžiamasis procesas grindžiamas Baudžiamojo proceso kodeksu (BPK). Įtvirtinti pagrindiniai principai: teisė į gynybą, nekaltumo prezumpcija, proceso viešumas, įrodymų leistinumas, šalių lygiateisiškumas. Įtariamasis turi teisę į advokatą nuo pat pirmos apklausos, o teisminis procesas dažniausiai yra viešas.
Turkijoje baudžiamasis procesas taip pat grindžiamas rašytiniais įstatymais, tačiau praktikoje teisė į gynybą neretai ribojama, ypač kai byla susijusi su terorizmu, valstybės saugumu ar organizuotu nusikalstamumu. Ikiteisminio tyrimo stadijoje advokato veikimo galimybės dažnai būna apribotos, o viešumas yra dažnai ribojamas.
Tarptautinis kontekstas ir praktiniai skirtumai
Lietuva, būdama ES narė, taiko Europos teisės principus ir pasitelkia Europos arešto orderį, LTR bei kitus teisinės pagalbos instrumentus.
Turkija, nors ir nėra ES narė, yra Europos Tarybos narė ir dalyvauja pagrindinėse tarptautinės teisės bendradarbiavimo schemose, tačiau jų taikymas neretai priklauso nuo vidaus politinio ar teisinio konteksto.
Advokatų kontoros JURICA komanda – Goda Avižienė ir Algirdas Tomas Parulis – šiuo metu dalyvauja tarptautinėse bylose, nagrinėjamose Turkijoje. Ši patirtis leidžia geriau suprasti Turkijos teisinės praktikos ypatumus ir veiksmingai atstovauti klientų interesams tarptautiniame kontekste.
Išvados
Nors Turkijos ir Lietuvos teisinės sistemos formaliai priklauso tai pačiai – kontinentinės teisės – tradicijai, praktikoje jos veikia skirtingai. Lietuvoje stipri institucinė teismų nepriklausomybė, aiški drausminės atsakomybės tvarka ir nuoseklus žmogaus teisių įgyvendinimas sudaro pasitikėjimo pagrindą. Tuo tarpu Turkijoje teismų veikla dažnai priklauso nuo vykdomosios valdžios įtakos, o procesų viešumas bei gynybos teisės kartais būna ribojamos.
JURICA komandos patirtis leidžia ne tik išmanyti šias sistemas teoriškai, bet ir veikti jose praktiškai – užtikrinant kokybišką klientų atstovavimą net ir sudėtingiausiose tarptautinėse bylose.