Kas yra nuotolinis darbas pagal teisę?
Nuotolinis darbas Lietuvoje – tai darbas, kai darbuotojas funkcijas atlieka ne darbdavio patalpose, o kitoje, jo pasirinktoje vietoje. Tai reglamentuoja Darbo kodekso 52 straipsnis, kuris 2025 m. rugpjūtį buvo papildytas aktualiomis nuostatomis dėl išlaidų kompensavimo ir darbo vietos saugos.
Pagrindiniai reikalavimai:
-
Susitarimas tarp darbuotojo ir darbdavio dėl darbo vietos.
-
Darbuotojo atsisakymas dirbti nuotoliniu būdu negali būti pagrindas nutraukti darbo sutartį.
-
Tam tikroms socialinėms grupėms (pvz., tėvams su mažamečiais vaikais) darbdavys privalo suteikti galimybę dirbti nuotoliniu būdu.
Nauji reikalavimai darbdaviui – 2025 m. rugpjūtis
Aiški nuotolinio darbo tvarka – būtina
Remiantis Lietuvos Aukščiausiojo Teismo 2024 m. praktika (byla Nr. e3K-3-176-684/2024), darbdaviai privalo turėti vidaus tvarkos aprašą, kuriame reglamentuojama:
-
Kaip fiksuojamas darbo laikas nuotoliniu būdu.
-
Darbo užduočių pateikimo ir kontrolės mechanizmas.
-
Kaip užtikrinama darbo sauga ir duomenų apsauga.
-
Kaip darbuotojas turi informuoti apie neatvykimą, problemas ar incidentus.
Išlaidų kompensavimas – nauja prievolė
Darbdavys privalo kompensuoti darbuotojo patiriamas išlaidas:
-
Elektros energijai
-
Interneto ryšiui
-
Naudojamų darbo priemonių amortizacijai
Šios išlaidos gali būti kompensuojamos fiksuotu dydžiu arba pagal faktinius dokumentus, tačiau tai turi būti aiškiai numatyta darbo sutartyje arba tvarkos taisyklėse.
Kaip užtikrinti darbo laiko apskaitą ir privatumą?
Darbdaviai turi užtikrinti:
-
Kad darbuotojo darbo laikas būtų apskaitomas skaidriai (pvz., per darbo laiko valdymo sistemas).
-
Kad nebūtų pažeidžiamas darbuotojo privatumas – t. y., negalima be sutikimo stebėti kompiuterio ekrano ar naudoti kamerų.
Patarimas: naudokite saugias programines sistemas, kurios leidžia fiksuoti darbo rezultatus nepažeidžiant privatumo – tai naudinga tiek teisiškai, tiek procesų valdymo požiūriu.
Pavyzdys iš praktikos: Kauno savivaldybė
2025 m. viduryje Kauno miesto savivaldybė sugriežtino nuotolinio darbo reglamentą. Darbuotojai turi teikti prašymus dėl darbo iš namų, o darbdavys gali atmesti prašymą, jei:
-
Darbo pobūdis reikalauja fizinio dalyvavimo.
-
Darbo rezultatai prastėja.
-
Nėra galimybės užtikrinti ryšio ir saugos.
Išvados
Svarbiausi 2025 m. nuotolinio darbo teisės pokyčiai:
-
Aiškesnės darbdavio pareigos.
-
Privalomas išlaidų kompensavimas.
-
Būtinybė užtikrinti duomenų saugą ir darbo rezultatų vertinimą.