Darbo rinka Lietuvoje jau keletą metų patiria spaudimą dėl kvalifikuotų darbuotojų trūkumo. Verslas aktyviai žvalgosi į trečiąsias šalis, o valstybė, matydama augantį poreikį, iš naujo perbraižo migracijos politikos gaires. Nuo 2025 m. pradžios įsigalioję pokyčiai žymi esminį lūžį – atsiranda bendros kvotos, griežtesni atlyginimų slenksčiai, nauja leidimų išdavimo logika ir aiškiau reglamentuotos darbdavių pareigos. 2026 m. darbdaviams teks veikti dar labiau apribotoje sistemoje, kur bendras leidimų skaičius bus tiesiogiai susietas su nuolatinių gyventojų skaičiumi.
Tai reiškia, kad personalo strategija, migracijos procesai ir darbdavio reputacija bus glaudžiai susieti. Toliau pateikiama išsami informacija apie tai, ką kiekvienas darbdavys turi žinoti.
Pagrindinė informacija
Kvotos sistema
2025 m. Lietuvoje įvestas vienas bendras kvotos limitas – 24 830 užsieniečių, galinčių gauti leidimą laikinai gyventi darbo pagrindu. Anksčiau kvotos buvo skirstomos pagal sektorius (pvz., transporto ar statybos), tačiau dabar visi darbdaviai konkuruoja dėl vieno skaičiaus. Tai reiškia, kad kiekviena įmonė turi strategiškai planuoti, kada ir kokiam darbuotojui pradėti leidimo gavimo procedūras.
Svarbu žinoti, kad kvota nebus didinama metų eigoje. Jei ji išnaudojama, leidimai toliau išduodami tik atitikus papildomus kriterijus.
Atlyginimų slenksčiai
Didžiausi pokyčiai susiję su atlyginimų dydžiu. Įstatymų leidėjas numatė:
-
Po kvotos išnaudojimo – leidimas išduodamas tik tuomet, kai užsieniečiui mokamas atlyginimas yra ne mažesnis kaip 1,2 karto paskutinio paskelbto vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (VDU).
-
Jeigu darbuotojas dirba aukštą pridėtinę vertę kuriančioje profesijoje, pakanka mokėti 1,0 karto VDU.
-
Aukštos kvalifikacijos specialistams (Blue Card) atlyginimo riba dar aukštesnė – 1,5 karto VDU, o tam tikroms trūkstamoms profesijoms – 1,2 karto VDU.
Ši sistema skatina darbdavius pritraukti labiau kvalifikuotus darbuotojus, taip pat kelia bendrą atlyginimų lygį.
2026 m. riba
Nuo 2026 m. kvotos dydis bus ribojamas dar aiškiau – leidimų skaičius negalės viršyti 1,4 % Lietuvos nuolatinių gyventojų. Tai sudarys apie 40 tūkst. leidimų per metus. Kvotą tvirtins Socialinės apsaugos ir darbo ministerija, suderinusi su Vidaus reikalų ministerija. Tai reiškia, kad realus leidimų skaičius gali būti mažesnis nei maksimalus, todėl darbdaviams teks dirbti dar labiau konkurencinėje aplinkoje.
Kas gali dirbti be leidimo
Nuo 2024 m. vasaros dauguma užsieniečių gali dirbti tik turėdami leidimą laikinai gyventi. Tačiau yra išimčių – dirbti gali:
-
komandiruoti užsieniečiai,
-
sezoniniai darbuotojai,
-
aukšto meistriškumo sportininkai,
-
dėstytojai, tyrėjai, atlikėjai,
-
tam tikrų šalių piliečiai (pavyzdžiui, JAV, Japonijos, Jungtinės Karalystės).
Šiais atvejais paprastai taikoma nacionalinė viza D, bet ne nuolatinis leidimas.
Procedūros ir darbdavio pareigos
Darbdaviai turi laikytis aiškių procesų:
-
Pirmajam leidimui laikinai gyventi taikoma kvota, tačiau leidimo atnaujinimas į ją neįskaičiuojamas.
-
Prašymai teikiami per MIGRIS sistemą, nurodant darbo užmokestį, darbo funkciją ir planuojamą atvykimo datą.
-
Jei darbuotojas neatvyksta į darbą per 10 dienų nuo nurodytos datos, darbdavys privalo apie tai pranešti Migracijos departamentui.
-
Taip pat būtina informuoti apie atlyginimo sumažinimą arba darbo funkcijos pasikeitimą aukštos kvalifikacijos darbuotojams.
-
Nuo 2025 m. nebereikia pranešti apie darbo santykių nutraukimą, tačiau kitos pareigos išlieka.
Rizikos ir iššūkiai
Darbdaviams gresia kelios pagrindinės rizikos:
-
Kvotos išnaudojimas metų viduryje, kai dar nesuformuota visa darbuotojų komanda.
-
Nepakankamai konkurencingi atlyginimai, neatitinkantys nustatytų slenksčių.
-
Profesijų sąrašo nepatikrinimas – jei darbuotojo profesija nepatenka į trūkstamų, gali tekti mokėti gerokai didesnį atlyginimą.
-
Nepateikti privalomi pranešimai Migracijos departamentui, kas gali užtraukti sankcijas.
Išvada
2025–2026 m. migracijos pokyčiai rodo aiškią valstybės kryptį – siekti kokybiškesnės, aukštesnę pridėtinę vertę kuriančios darbo jėgos. Darbdaviams tai reiškia, kad nebeužtenka tiesiog pritraukti darbuotoją iš trečiosios šalies – reikia strategiškai planuoti jo atlyginimą, užtikrinti profesijos atitikimą sąrašams, laiku pateikti prašymus ir laikytis atitikties reikalavimų.
Tie darbdaviai, kurie iš anksto įdiegs aiškias procedūras, užtikrins konkurencingus atlyginimus ir atidžiai stebės kvotų panaudojimą, turės didžiausią pranašumą. Migracijos teisė tampa ne tik teisiniu iššūkiu, bet ir strateginiu instrumentu, lemiančiu verslo konkurencingumą.