Įtariamojo teisės Europos Sąjungoje sudaro vieną iš esminių baudžiamojo proceso garantijų. Demokratinėje valstybėje būtina užtikrinti, kad kiekvienas asmuo, kuriam pareikšti įtarimai dėl nusikalstamos veikos, turėtų realią galimybę gintis. Šios teisės tampa ypač aktualios dėl Europos Sąjungos vidaus judėjimo laisvės, kuri didina tarpvalstybinių baudžiamųjų procesų mastą, todėl ES procesinės garantijos tapo būtina sąlyga siekiant teisingumo. Įtariamojo teisių ar teisėtų interesų pažeidimas gali sukelti neigiamų pasekmių ne tik pačiam asmeniui, bet ir visos teisinės sistemos stabilumui. Todėl siekiant užtikrinti piliečių pasitikėjimą teisingumu ir įtariamojo teisių apsaugą ES lygiu, ES yra nustačiusi bendrus būtiniausius standartus, taikomus Sąjungos teritorijoje. Taigi, užtikrinant įtariamųjų teises ES, kartu stiprinami demokratinės visuomenės veikimo stabilumas bei piliečių pasitikėjimas teisingumu.
Įtariamojo sąvoka
Įtariamasis – tai asmuo, kuriam pareiškiamas įtarimas dėl galimai padarytos nusikalstamos veikos arba asmuo, kuris prokuroro ar ikiteisminio tyrimo teisėjo sprendimu pripažintas įtariamuoju.
Įtariamojo teisės Europos Sąjungos valstybėse
ES direktyvos (Direktyva 2012/13/ES dėl teisės į informaciją baudžiamajame procese, Direktyva 2013/48/ES dėl teisės į advokatą) nustato pagrindines įtariamojo teises, kurias valstybės narės privalo užtikrinti, integruodamos jas į nacionalinę teisę.
ES direktyvose įtvirtintos pagrindinės įtariamojo teisės:
• teisė į informaciją – įtariamasis turi būti aiškiai informuotas apie jam keliamus įtarimus;
• teisė turėti advokatą – nuo pirmųjų apklausos momentų įtariamasis gali naudotis gynėjo pagalba;
• teisė tylėti – įtariamasis neprivalo prisipažinti ar duoti parodymų prieš save;
• teisė į vertimą – užtikrinama, kad asmuo suprastų procesą jam suprantama kalba;
• teisė į gynybą teisme – įtariamasis turi galimybę aktyviai dalyvauti teisiniame procese, ginti savo interesus.
Nors ES direktyvos aiškiai nustato valstybių narių pareigą užtikrinti įtariamojo teises baudžiamajame procese, jų įgyvendinimas nacionaliniuose teisės aktuose gali turėti tam tikrų ypatumų, priklausomai nuo teisinės sistemos. Vis dėlto daugelyje ES valstybių nacionalinis reglamentavimas atitinka direktyvos reikalavimus, suteikdamas įtariamiesiems pagrindines procedūrines garantijas:
• gauti informaciją apie proceso eigą ir pareikštus įtarimus;
• turėti gynėją nuo sulaikymo ar pirmosios apklausos momento;
• gauti vertimą bei teisę kreiptis į konsulinę instituciją ar pranešti artimiesiems;
• pasinaudoti medicinos pagalba ir žinoti maksimalų sulaikymo / suėmimo terminą bei alternatyvias kardomąsias priemones;
• turėti teisę tylėti arba atsisakyti duoti parodymus;
• pateikti prašymus, susipažinti su bylos dokumentais, nušalinti teisėjus ar kitus pareigūnus, skųsti procesines klaidas.
Įtariamojo statuso pasikeitimas
Kai prokuroras priima kaltinamąjį aktą arba pateikia pareiškimą nubausti asmenį teismo baudžiamojo įsakymo tvarka, arba kai byla nagrinėjama pagreitinto proceso tvarka teisme, asmens procesinis statusas keičiasi iš įtariamojo į kaltinamąjį.
Dauguma įtariamojo ir kaltinamojo teisių baudžiamajame procese yra panašios, nes abi šalys turi teisę gauti informaciją apie procesą, turėti advokatą, naudotis vertimu, kreiptis į konsulines institucijas ir teikti įrodymus. Tačiau kaltinamasis turi platesnę prieigą prie bylos medžiagos teisme – gali aktyviai teikti įrodymus, duoti parodymus, užduoti klausimus, dalyvauti baigiamosiose kalbose, o įtariamasis – pagrinde ikiteisminio tyrimo metu, per gynėją.
Įtariamojo teisių užtikrinimo problemos
Nors ES teisė garantuoja pagrindines įtariamojo teises, praktiniame taikyme iškyla problemų: nepakankamas informacijos teikimas, ribota prieiga prie bylos medžiagos, vėlavimai užtikrinant advokato dalyvavimą. Siekti sprendimų – būtina turėti aiškias procedūras, kad įtariamasis galėtų nuosekliai susipažinti su bylos medžiaga, laiku gauti gynėjo pagalbą, ir kad būtų gerbiama teisė tylėti, teikti prašymus, nušalinti, gauti informaciją apie suėmimą ir alternatyvias kardomąsias priemones. Tokiu būdu užtikrinamas sąžiningas ir skaidrus baudžiamasis procesas ES.
Apibendrinimas
Įtariamojo teisės Europos Sąjungoje grindžiamos tarptautiniais standartais ir ES direktyvomis, kurios nustato minimumą procedūrinių garantijų – teisę į informaciją, teisę turėti advokatą, teisę tylėti, teisę į vertimą, teisę į gynybą teisme. Nors šios teisės dažnai sutampa su kaltinamojo teisėmis, skirtumai atsiranda proceso dalyvavimo mastu – kaltinamasis gali labiau veikti teisme, o įtariamasis – daugiausia naudotis procedūrine apsauga ikiteisminio tyrimo metu. Praktikoje įtariamojo teisių pažeidimas ES valstybėse pasitaiko dėl ribotos prieigos prie bylos medžiagos, vėlavimų advokato pagalbos prasme ar nepakankamo informavimo. Todėl efektyvios garantijos reikalauja teisinių mechanizmų kontrolės, priežiūros ir aiškaus valstybės institucijų atsakomų veiksmų.