Kas yra būtinoji gintis?
Būtinoji gintis – tai teisėtas žmogaus veiksmas ginantis nuo realaus ir akivaizdaus kėsinimosi. Ji nėra „drąsos skatinimas", o teisės į savisaugą pripažinimas tais momentais, kai pavojus kyla čia ir dabar.
Pagal Baudžiamojo kodekso (BK) 28 straipsnį, gynyba yra teisėta, jei pavojus yra realus, tiesioginis ir akivaizdus, o ne hipotetinis ar jau pasibaigęs. Tai reiškia, kad žmogus neturi laukti pirmo smūgio – pakanka akivaizdžių veiksmų, rodančių gresiantį pavojų.
Nereikalaujama „ginklų simetrijos"
Įstatymas nereikalauja, kad gynybos priemonės būtų identiškos puolimui. Kitaip tariant, galima gintis bet kokiomis priemonėmis, įskaitant ginklus, jei tik jos yra proporcingos realiai grėsmei.
Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) 2024 m. birželio 4 d. išplėstinėje teisėjų kolegijoje pabrėžė, kad vertinamas ne ginklo pavadinimas, o padarytos žalos santykis su pavojumi. Gynyba laikoma teisėta, jei žala nėra akivaizdžiai didesnė už grėsmę.
LAT 2025-01-14: gynybos priemonė vertinama kontekste
2025 m. sausio 14 d. kasacinėje E. Š. byloje LAT pakartojo šią nuostatą: peilio panaudojimas savaime nėra ribų peržengimas, jei situacija buvo pavojinga ir dinamiška. Teismas pabrėžė, kad būtina vertinti realų pavojų, konflikto eigą ir puolėjo elgesį.
Sprendime konstatuota, kad veikta būtinosios ginties sąlygomis, todėl gynyba pripažinta teisėta.
Kada būtinosios ginties ribos peržengiamos
Ribos laikomos peržengtomis, kai:
-
Tiesiogine tyčia nužudoma arba sunkiai sutrikdoma sveikata;
-
Gynyba akivaizdžiai neatitinka kėsinimosi pobūdžio ar pavojingumo.
Tai dvinarė sąlyga: turi būti ir tyčia, ir aiškus disbalansas tarp grėsmės bei žalos.
Tačiau įstatymas numato dvi išimtis, kai ribos nelaikomos peržengtos:
-
Kai veika padaryta dėl didelio sumišimo ar išgąsčio;
-
Kai ginamasi nuo įsibrovimo į būstą.
Tai pripažįsta, kad realaus užpuolimo metu žmogus negali veikti „laboratoriškai tiksliai".
Skirtumas nuo gretimų teisinių institutų
Svarbu atskirti būtinosios ginties institutą nuo kitų panašių situacijų:
-
Būtinasis reikalingumas taikomas, kai žalą tenka daryti norint išvengti didesnės žalos (pvz., gesinant gaisrą laužomas svetimas turtas).
-
Nusikaltusio asmens sulaikymas leidžia padaryti žalą sulaikant, bet pasipriešinimo atremimas reglamentuojamas pagal būtinosios ginties taisykles.
Viešojoje erdvėje šie institutai dažnai painiojami, tačiau BK 28 str. nekalba apie „žalos lyginimą" – svarbiausia, kad neatitikimas nebūtų akivaizdus.
Praktinis taikymas
-
Gintis galima iš karto, kai pavojus yra realus.
-
Priemonės parenkamos pagal situaciją – naudojama tai, kas padės sustabdyti ataką.
-
Teismai vertina visumą, o ne pavienius veiksmus: konfliktą, jėgų santykį, laiką, vietą, ankstesnius santykius.
-
Atsakomoji jėga po pavojaus pabaigos (kai užpuolikas jau pasitraukęs) nebelaikoma gynyba.
2024 m. LAT aiškiai atmetė „lyginių ginklų" taisyklę ir įtvirtino principą: vertinama reali grėsmė, o ne hipotetiniai scenarijai.
Apibendrinimas
Būtinoji gintis – tai aktyvi ir teisėta reakcija į realų, akivaizdų kėsinimąsi.
Teisėtumas priklauso nuo situacijos visumos, o ribos peržengiamos tik tada, kai žala aiškiai viršija pavojų ir veikiama tiesiogine tyčia.
Išimtys: sumišimas, išgąstis ir būsto gynyba – situacijos, kuriose įstatymas suteikia platesnę apsaugą besiginančiajam.